Baltų genčių ir skandinavų ryšiai iki XIII amž.

Tikriausiai visi žinome vikingų laikotarpį, kuriame vyravo agresyvi ir prekybinė skandinavų politika, vykusį vėlyvajame geležies amžiuje (IX–XIII amž.), todėl iš karto galime daryti prielaidą, jog skandinavai bendravo su baltų gentimis. Pirmiausia tokių žinių gauname iš rašytinių šaltinių, pavyzdžiui "Egilio saga" ar Rimberto užrašų, tačiau vien tuo neapsiribojama, taip pat ryšį su skandinavais patvirtina baltų kalboje išlikę švediškos kilmės matų, įrankių ir terminų, susietų su prekyba pavadinimai. O apie materialųjį paveldą sužinome iš archeologinių tyrinėjimų ir radinių.

Vikingų ir baltų genčių santykiai nebuvo pastovūs: kovos, taika, prekyba. Pastaroji yra skirstoma į tris etapus: I etapas nuo VII–VIII a. iki IX a. vid. Jis pasižymėjo aktyvia skandinavų ir baltų genčių prekybinių santykių plėtote. Tačiau šis prekybinis ryšys kuo toliau tuo labiau silpo. II-am etapui, kuris vyko nuo IX a. vid. iki X a. vid., buvo būdinga baltų genčių stengimasis tarpininkauti tarp Rytų ir Vakarų, o jau trečiame etape ( X a. vid.–XIII a.) skandinavų tikslu nebebuvo baltų gentys.

Visi šie trys etapai baltų gentims paliko neaprėpiamą paveldą. Dėka vigingų žygių tuometinę Lietuvos teritoriją pasiekė arabų sidabrinės monetos – drihamai, pradėtos naudoti svarstyklės ir svareliai ir prie jų tinkama dviejų svorio matų sistema. Skandinavai taip pat kūrė baltų kraštuose karines-prekybines kolonijas bei jų, vikingų, dėka pradėjo kurtis protomiestai, pavyzdžiui Palanga, prekybos, amatų ir administracijos centras, kuris niekada netapo miestu. Taip pat reiktų paminėti, kad kuršiai perėmė iš vikingų piratavimą.

Ir Skandinavijoje ir baltų genčių teritorijoje atrandama archeologinių iškasenų, kurios patvirtina tarpusavio ryšius. Taigi, Skandinavijoje randama kuršių genties ginklų ir papuošalų. Lietuvos teritorijoje randama taip pat skandinaviškų dirbinių: papuošalų, ginklų, žirgo aprangos reikmenų. Dažniausia skandinaviškos kilmės ginklai aptinkami kuršių laidojimo paminkluose. Baltų gentimis skandinaviškas kalavijas buvo prestižinis ginklas. Dažnai jo geležtė būdavo su įrašais. Tokio tipo ginklų Lietuvoje žinoma tik 7. Su kalaviju randama ir makštys su bronziniais apkalais, tačiau neapsiribojama vien kalaviju ir jo atributika. Randama grynai skandinaviškų kirvių vėduokliniais ašmenimis, ietigaliai ornamentuotomis įmovom. Tokio tipo ginklų Lietuvoje žinoma apie 60. Reiktų pažymėti, jog nebuvo prekiaujama strėlėmis ir lankais. Kiti archeologiniai radiniai yra raitelio ir žirgo aprangos elementai: kai kurios kamanų diržų dalys t.y. sagtys, apkalai ir pentinai, yra laikomos skandinaviškomis. Rasti papuošalai: dėželinės ir gyvūninės segės, pasaginės segės ažūriniais galais, apskritos kiauraraštės bei zoomorfinės segės.

Taigi, visą vėlyvąjį akmens amžių vyko baltų genčių ir skandinavų tarpusavio ryšiai: kariniai konfliktai, prekyba pagrįsta politika. Esami radiniai mum suteikia pakankamai žinių apie tą metą bei pateikia įrodymų, jog artimiausiai bendraujanti gentis su vikingais buvo kuršiai.

Naudoti šaltiniai:

  1. "Senosios Lietuvos istorija 1009–1795" A. Bumblauskas
  2. "Lietuvos istorija iki 1795m." Z. Kiaupa, J. Kiaupienė, A. Kuncevičius
  3. Lietuvos istorija, Geležies amžius, II tomas

Aušra